- nuogrėbos
- núogrėbos sf. pl. (1), nū́grėbos (ž.) (1) 1. CI20, Q6, K, Žvr, Tvr, Ob, Rdš, Žž iškūlus nuo grūdų nugrėbstomi stambūs pelai su šiaudagaliais ir varpomis: Nuėjęs nugrabok nuogrėbas, o aš eisiu paskui vėtyti Pns. Pavėto kiek, pavėto, paskui apšlavinėja varpeles, ir varpas núogrėbosna varo Šš. Šita kuliamoji labai netikus: laužo šiaudus ir daro daug núogrėbų Srd. [Arpuojant] pro vieną ausį byra núogrėbos, pro antrą kiauliabėralis Ds. Núogrėbas arkliams duodame šeriant J. Šitas núogrėbas tuoj supjausime į akselį Snt. Kap yra núogrėbų, tai nereikia grūdų arkliu duoti Dbč. Tenai núogrėbas deda JnšM. Núogrėbų prigrėbsto Pb. 2. NdŽ [i]pagrėbstai: Nū́grėbas liuob sugrėbti ir į kupstelius sukrauti Plik. Iš nū́grėbų reik sėklą surinkti, o anie nū́grėbas paliko laukūse Varn.
Dictionary of the Lithuanian Language.